MadeiraAr keliaujant jums svarbu, kur pateksite? Ar į salą ar į žemyną? Ar svarbiau tik šiltas malonus klimatas ir nuolat šviečianti saulė? Jei rūpi atostogauti pakrantėje, o pavyzdžiui, saloje, tuomet pasirinkimas išties gana didelis. Pilna salų yra Viduržemio jūroje, šalia Europos ir Afrikos krantų. Tai Kanarų salos, Madeira, Farerai, Balearų salynas, Koso ir Rodo salos, o taip pat Kipras ir Malta. Rinkitės malonų klimatą ir patogų nuvykimą ir turėsite puikias atostogos.

                  Patogu iš Lietuvos nukeliauti į Maljorką, Kiprą, Koso salą. Į šias salas skrenda pigių oro linijų lėktuvai. Tiesa, ne visais sezonais. Į kai kurias salas šaltuoju metu sezonu skrydžiai nėra vykdomi, o į kitas skrendama tik kartą per savaitę. Tad atkreipkite į tai dėmesį, jei ketinate atostogauti žiemos metu.

                  Atostogoms visais metų laikais tik Kanarų salos. Jos yra arti pusiaujo, prie Afrikos krantų. Salos priklauso Ispanijai ir čia nuolat šviečia saulė bei yra šilta. Todėl Kanarų salų populiarumas neblėsta ištisus metus. Šios salos yra vulkaninės kilmės, kuo jos ir įdomios. Tenerifė, Lanzarotė, Gran Kanarija – populiariausios Kanarų archipelago salos. Jose galite pamatyti mėnulio kraštovaizdį, užkopti į ugnikalnį, palandžioti po olas ar tiesiog ramiai ilsėtis viešbutyje.

                  Kiek kitokia yra Madeira. Tai sala esanti šiauriau nei Kanarų salynas. Čia dažniau traukiama pasigrožėti gamta. To priežastis ta, kad salos reljefas labai nelygus ir žmonėms įdomu pavaikščioti po kalnus ir pasigrožėti nuostabiais vaizdais. Be to, Madeira pasižymi ir tuo, jog teturi vieną smėlėtą paplūdimį, o ir tas suformuotas iš atvežtinio smėlio, mat smėlis saloje kol kas dar natūraliai nesusiformavo.

                  Viduržemio jūros salų gausybė gali nustebinti. Jos yra tinkamo klimato atostogauti nuo pavasario iki rudens įskaitant ir vasarą. Tačiau žiemą čia pagausėja kritulių ir orai tampa nebe tokie šilti. Vasarą gali būti net ir per karšta, temperatūra pakyla iki 30 ir daugiau laipsnių. Tačiau visuomet galima atsigaivinti Viduržemio jūros vandenyje.

                  Jei išsirinkote salą, į kurią norite nukeliauti, tuomet pasidomėkite, kokie orai ten vyrauja šiomis dienomis ir tinkamai išsirinkite reikalingą aprangą. Juk norite, kad atostogos būtų malonios, patogios ir kupinos gerų įspūdžių iš nuostabios salos.

Paprikų auginimasĮvairiausių augalų auginimas yra malonus užsiėmimas ir laiko praleidimo būdas. Smagu yra turėti, kuo rūpintis, prižiūrėti ir stebėti kaip auga ir skleidžia žiedus jūsų augalėlis. Ar tai būtų paprasta begonija, hiacintas, ar valgomi augalai – pomidorai, paprikos, vis vien bus malonu stebėti kaip dėl jūsų pastangų augalas stiebiasi į viršų ir džiugina akį. Bet ar sunku yra užsiimti auginimu? Iš tiesų, ne. Jei nesiekiame tobulo grožio ar didžiulio derliaus. Augalas gali tekti kartą ar kelis kartus persodinti iš mažesnio vazono į kiek didesnį, paskui į dar didesnį. Kartais augalą teks palaistyti ar nuskabyti kokį lapelį. Tačiau, augalams daug priežiūros paprastai nereikia. Na tik tuomet, kai išvažiuojate atostogų. Kažkas juk turi palaistyti jūsų augalus. Pagalvokite ir apie tai, prieš nuspręsdami, kad namus norite papuošti keliais žalumynais.

                  Nors gėles auginti ir įdomu ir gražu, tačiau maistiniai augalai duos dvigubą naudą. Jais ne tik pasigrožėsite iš darbo grįžę namo, bet, subrendus vaisiams ar daržovėms, galėsite juos valgyti, o dar ir draugus pavaišinti! Auginti pomidorus, agurkus mėgsta ne viena šeimininkė, juolab kai šiuos augalus nesunku užsiauginti šiltame balkone ar tiesiog ant palangės. Agurkų, pomidorų, o kad ir paprikų auginimas nėra sudėtinga misija ir tą gali padaryti kiekvienas, paskaitęs kokį straipsnį ar keletą apie šių daržovių auginimą.

                  O gal auginti kokį citrinmedį ar apelsinmedį? Jau yra išvesta medžių veislių, kurias galima auginti ir namuose. Štai citrinmedžiai itin populiarėja pastaruoju metu. Kartais jam užauginti tiesiog užtenka paprasčiausią citrinos sėklą užkasti vazono žemėse. Tačiau jei norime būti tikri, kad mūsų medelis užaugs, pasirūpinkime, kad jam netrūktų nei šilumos nei drėgmės. Reguliariai palaistykime, duokime jai saulės šilumos ir šviesos. O kaip smagu bus paskui valgyti savo rankomis ir pastangomis užaugintas citrinas ar apelsinus! Džiaugsmo, ko gero, bus daugiau nei valgant paprastas paprikas ar agurkus. Išbandykime auginimą namuose ir džiaugsimės skaniais prinokusiais vaisiais bei sveikomis daržovėmis.

                  Jei manote, kad auginimu užsiimti nesugebėsite, pradėkite nuo paprastų, lengvai auginamų ir daug priežiūros nereikalaujančių augalų. Pavyzdžiui, kaktusų. Nusiperki kaktusą, pasistatai ant palangės ir tiek. Tik nepamiršk palaistyti kartą į mėnesį. Na o įgudus galima bus pereiti prie įdomesnių augalų.

ParyžiusMilanas, Roma, Paryžius, Madridas, Barselona, Oslas, Stokholmas, Berlynas – Europoje gausu nuostabių miestų, kurie yra nežmoniškai populiarūs tarp turistų ne tik iš Europos, bet ir iš kitų žemynų. Kaip gi išsirinkti tą, kuris jums tikrai patiks, bus prie širdies ir kur norėsis grįžti vėl ir vėl? Galbūt jums patiks naujoviškas Oslas, o gal romantiškasis Paryžius? Galbūt norite į saulėtąją Barseloną, o gal jums labiau rūpi salos ir norite aplankyti Stokholmą? Pasidomėkime, kokie populiariausi miestai yra tarp turistų ir kuo jie traukia čia atvykėlius, norinčius ar pagyventi, ar tiesiog pasivaikščioti, o gal ir aplankyti kokį muziejų.

                  Kaip žinoma, nemaža dalis lietuvių mėgsta šiltus kraštus, todėl renkasi tokius miestus kaip Barselona ar Paryžius. Juk Lietuvoje taip dažnai lyja, kodėl gi neatsipalaidavus ir nepabuvojus ten, kur šilta ir nereikia jaudintis dėl to ar pasiimti šiandien skėtį ar ne. Barselonoje pamatysite nuostabiausius architektūros paminklus ir sužinosite, kas yra siesta ir fiesta. Galėsite pasikaitinti saulėje ar išsimaudyti šiltoje Viduržemio jūroje. Na o Paryžiusmeno ir kultūros sostinė, jums gali pasiūlyti visų pirma įspūdingą Eifelio bokštą, taip pat ir Luvrą – vieną didžiausių pasaulyje meno muziejų, kur yra ir populiarioji Mona Liza ir kiti Da Vinčio šedevrai. Nepamirškite ir pasivaikščioti mažomis gatvelėmis ir paragauti prancūziško vyno su sūriu.

                  Keliaukime toliau į šiaurę. Oslas – vienas brangiausių pasaulio miestų. Nenuostabu – Norvegija juk turtinga šalis, pumpuojanti naftą, tad kodėl gi ir nepastačius įspūdingo miesto? Čia rasite ir naujausių namų šalia fiordo, ir senosios kultūros palikimo. Taip pat nuostabių muziejų ir lopinėlius gamtos. O štai Stokholmas Švedijoje gali jums pasiūlyti miestą išsidėsčiusį ant salų! Taip taip – čia yra begalės tiltų ir mažų salelių. Ypač nuostabiai miestas atrodo iš viršaus. O tą galite pamatyti pakilę į baltą Ericsson‘o burbulą mieste.

                  Londonas – nors žinomas kaip migrantų iš rytų Europos miestas, tačiau taip pat turi ką pasiūlyti. Kalbama, kad čia yra įspūdingų muziejų. Vieni jų – nemokami, kiti gi labai brangūs. Tačiau juos aplankyti išties verta. O kur dar pasivažinėjimas raudonu dviaukščiu autobusu. Tiesa, tai nėra pigus malonumas, tačiau kodėl gi neišbandžius.

Darbas ŠvedijojeJau kone 20 metų prabėgo, kai lietuviai pradėjo masiškai emigruoti į užsienį laimės ieškoti. Lietuvoje, matai, sunku gyventi, atlyginimai maži, o ir darbą rasti nelengva. Tad ką gi daryti? Keliauti į Švediją? Pala pala, juk dar yra ir Didžioji Britanija, sako ten darbuotojus gerai apmoka. O kur dar Norvegija? Juk tai vienas brangiausių valstybių pasaulyje! Ko gero, ir ten atlyginimai ne ką menkesni. Bet…truputį šalta ten toli, šiaurėje. Gal geriau keliauti į Ispaniją, kur šviečia saulė? Skini sau apelsinus, kvepia viskas aplink, šilta… Tačiau, o kaip ten…kaip ten Kalėdos? Be sniego? Neee, negerai, nebus kalėdinės nuotaikos…

                  Galime įsivaizduoti, kad taip žmonės ir renkasi, į kurią valstybę važiuoti gyventi ar dirbti. O galbūt jie tiesiog per pažįstamus randa darbą užsienyje ir ima, susikrauna daiktus ir išvažiuoja. O kiek tokių nukentėjusių tautiečių turėjom….kurie išvažiuoja į užsienį, tikėdamiesi iškart pradėti dirbti ir uždirbti pinigus, o iš tiesų ilgai ieško darbo… Galiausiai randa, tiesa, dažniausiai pačius prasčiausius darbus. Ar tai būtų valytojos darbas Švedijoje, ar viešbučių kambarinės Londone. Darbai nėra lengvi, tačiau sukandę dantis, imigrantai dirba ir uždirba norimus pinigus. Vėliau gi, kylama karjeros laiptais ir kai kuriems tautiečiams tikrai pasiseka – jie tampa vadovais ar net sukuria savo verslą ir samdo žmonės. Tačiau ar verta važiuoti dirbti į užsienį?

                  Jei važiuojame trumpai padirbėti, kad galėtume tuos pinigus paskui išleisti pramogoms ar investuoti į save ar savo verslą, tuomet kodėl gi neišvažiavus? Užsidirbsime kelis tūkstančius ir laimingi grįšime namo. Bet ar verta važiuoti ilgam laikui ir kurtis gyvenimą ten – Norvegijoj, Švedijoj, Anglijoj? Galima sakyti, kad verta, tačiau paklausius, ką šneka emigrantai, neatrodo labai smagu. Emigravę lietuviai dažnai būna turtingi materialiai, tačiau ne dvasiškai. Paklausykite, ką jie kalba – ogi kad nori grįžti į Lietuvą, gyventi savo gimtojoje žemėje, su savo šeimomis, visais draugais. Ar toks ilgesys vertas didesnio atlyginimo ir patogesnio gyvenimo? Na tai priklauso nuo žmogaus vertybių. Juk ir Lietuvoje galime kurtis gerą gyvenimą, kopti karjeros laiptais ar sukurti savo verslą, kuris įdarbins ir kitu žmones. Juk tereikia šiek tiek pastangų kasdien ir pasieksime savo svajones.

AktinidijaVos prieš keletą metų lietuvių ūkininkų daržuose augo vos kelios daržovių rūšys ir jų visiems pakako. Vasarą džiugindavo agurkai, pomidorai ir svogūnai, žiemą pagrindinis maistas buvo burokai, kopūstai ir bulvės, ir visi kiti bandymai auginti kažką įdomesnio dažniausiai greit nuslopdavo dėl paprasto praktiškumo – reikia tiesiog pavalgyti, o ne skaniai ir įdomiai valgyti.

O štai pastaruoju metu, kuomet maistą galima nusipirkti, ir dažnai gerokai pigiau nei kainuotų užsiauginti patiems, įvairių daržovių auginimas patapo laisvalaikio praleidimo forma, tarsi hobiu. Tuomet atsirado erdvės ir įvairiems eksperimentams. Tuo pačiu vis atviresnis darėsi užsienis, žmonės sužinodavo apie vis įdomesnes daržoves, savo daržuose ėmė auginti melionus, arbūzus, paprikas, kai kas bandė netgi bananus. Tad šių laikų bent kiek labiau prisiekusios daržininkės žemėse turbūt nesunkiai suskaičiuosime bent dvidešimt įvairių rūšių daržovių, uogų bei vaisių, pradedant įprastais pomidorais bei agurkais ir baigiant sienas apsivijusiomis aktinidijomis ar iš durpių kyšančiomis šilauogėmis.

Be abejų, užsiauginti iš šiltųjų kraštų kilusias kultūras seniau buvo ne taip paprasta. Tad nemažai darbo čia turėjo ir selekcininkai, vis išvesdami atsparesnių šalčiui, labiau mūsų klimatui tinkamų veislių. Net ir pomidorai, seniau būdavo auginami pagrinde tik šiltnamiuose, o štai dabar yra veislių, kurios ne ką blogiau dera ir auginamos tiesiog lauke. O kartais netgi geriau – geras vėdinimas leidžia lengviau pomidorui apsisaugoti nuo įvairių ligų.

Jau minėta aktinidija – išvis tolimas, vos ne iš tolimiausio Lietuvai kampelio Žemėje atkeliavęs augalas. Artimą aktinidijos giminaitį, žaliąjį kivį, pažįstame kone kiekvienas – šių vaisių netrūksta mūsų prekybos centruose. Ir dar prieš keliolika metų retas galėdavo pagalvoti, kad kivių galima užsiauginti ir patiems. O štai dabar, dėka selekcininkų išvestų veislių, tai visai įprasta. Stambiavaisė aktinidija puikiai dera mūsų klimato sąlygomis. Tai vijoklinis augalas, todėl jos dažnai sodinamos tiesiog prie sodo namelių sienų, taip savotiškai papuošiant ir patį namą. Tiesa, šis vaisius savo dydžiu vis tik gerokai nusileidžia atvežtiniams, veisliniam ir idealiomis jam sąlygomis užaugintam kiviui, tačiau skoniu šį parduotuvinį pirkinį gali netgi gerokai pranokti. Pradžiai vien tuo, jog tai vis tik savas, pačių užaugintas, pačių prižiūrėtas ir skintas vaisius, pradžiai buvęs tikra sodo egzotika, o dabar patapęs visai įprastu augalinės puokštės dalimi.

Darbas AnglijojePlati, vieniems skaudi, kitiems atvirkščiai, galimybes simbolizuojanti emigracijos tema nepalieka mūsų žiniasklaidos. Globalus pasaulis, Šengeno zona, ekonominiai šalių skirtumai ir noras pažinti pasaulį neišvengiamai sukuria didelius žmonių srautus, migruojančius į vienas šalis iš kitų, ieškančius čia darbo ir pažinimo, bandančių atrasti save. Daugelis lietuvių užsienyje yra ekonominiai emigrantai, ne iš gero gyvenimo palikę tėvynę ir išvykę dirbti į Angliją, Norvegiją ar kokią kitą šalį. Tačiau yra ir vienas kitas toks, kuriam čia tiesiog nebuvo karjeros, mokslo galimybių, ir teko ieškoti geresnių sąlygų užsienyje.

Daugiausiai pastaruosius keliolika metų emigruojama į Angliją, paprastai – tiesiog į sostinę Londoną. Šiame didžiuliame mieste susirasti darbą gana lengva, būsto nuomos pasiūlymų, geresnių ar blogesnių, taip pat netrūksta. Darbas Anglijoje neišvengiamai vilioja ir dėl daugiau mažiau daugeliui suprantamos kalbos, ir dėl gerų atlyginimų, iki kurių Lietuvoje tikrai reikia pavargti. Ar darbas emigracijoje yra laimė ar nelaimė? Kaip pažiūrėsi. Vis tik daugelis čia važiuoja dirbti ir tik dirbti, užsidirbti ir grįžti, tad gavę viršvalandžių tik ir džiaugiasi, jog galės dar labiau pasididinti savo atlyginimą, ir taip kelis kartus viršijantį minimalią Lietuvos algą.

Tačiau neretai sėkmingai dirbantys ir uždirbantys emigrantai linkę nutylėti apie neigiamus dalykus. Tenka gyventi dviese kambaryje su nepažįstamuoju, su kokiais aštuoniais dalintis virtuve bei vonia, valgyti paprastą pigų maistą, mokėti didžiulius pinigus net ir už tokias gyvenimo sąlygas. O darbai ar Anglijoje, ar Norvegijoje, ar kokioje kitoje turtingesnėje šalyje dažniausiai būna taip pat ne patys įdomiausi. Tai arba vieta prie konvejerio fabrike, ar lakstymas sandėlyje, ar monotoniškas žuvų darinėjimas, ar varginančios statybos bet kokiu oru. Žinoma, yra ir tokių, kurie ir užsienyje dirba savo mėgstamus darbus, jaučiasi save realizuojantys ir kiekvieną rytą keliasi su šypsena veide. Deja, tokių nėra daug.

Tad emigracija, darbas Anglijoje ar kitoje lietuvių pamėgtoje šalyje, dažniausiai yra nulemtas tiesiog ekonominių motyvų – per mažų atlyginimų gyvenimui Lietuvoje. Patirti didelę laimę dirbant vien dėl pinigų turbūt per sunku tikėtis. Tačiau galimybė per kelis metus susitaupyti šiokiam tokiam būstui Lietuvoje ir taip pradėti kurtis čia jau su gerokai mažesniu atlyginimu atperka ir tuos vargus. Žinoma, geriausia būtų, jei užsienis būtų kaip pažinimo, atradimų, tobulėjimo sinonimas, o ne juodo darbo sunkių gyvenimo sąlygos. Bet viskas turi savo kainą.

LanzarotėLanzarotė, visai nedidelė sala Atlanto vandenyne, į vakarus nuo Šiaurės Afrikos, priklauso gerai žinomam Kanarų salynui. Patys Kanarai yra Ispanijos žinioje. Atostogos Kanaruose daug kam skamba kaip kažkokia nepasiekiama prabanga, tačiau pasigilinus paaiškėja, kad nieko brangaus tokiose atostogose nėra. Patirti įvairių nuotykių bei parsivežti įspūdžių iš Lanzarotės ar kurios kitos Kanarų salos nėra nei brangu, nei sudėtinga.

Lanzarotė visų pirma garsėja savo gamta. Pietų kraštų miškai, vešli augalija, kurią keičia ugnikalnių krateriai ir didžiuliai lavos laukai, primenantys mėnulio ar Marso peizažą. Na, primenantys tiems, kurie tuos dangaus kūnus matę iš arčiau nuotraukose. Žavi Lanzarotė ir savo paplūdimiais, smėlėtais pakrantės ruožais, įsiterpusiais tarp galingų uolų. Pasivaikščiojimas nuošalesnėmis Lanzarotės vietomis, kur turistai užklysta ne taip jau ir dažnai, galima pasijusti tikru atradėju. Mažos ramios įlankėlės, aštrios uolos, vandenyno išplauti plyšiai uolose ir bangų vandenių maitinami ežeriukai uolose, kur galima sutikti kokį krabą ar net keistą žuvį, tikrai turi savo žavesio. Žinoma, standartinė kelionė po populiariausias salos vietas taip pat suteikia daug atradimų, tačiau porą dienų pasivaikščioti patiems kur nors nuošaliau tikrai rekomenduojama.

Lanzarotė garsėja ir savo urvais. Netgi spalvotais, pavyzdžiui žaliais, urvais, kuriuos aplankius išties pasijunti kaip kitame pasaulyje. Tiesa, kažką atrasti urvų srityje turbūt jau būtų sudėtinga, ypač kad gidas tikrai neleis niekur nukrypti. Bet būtų tikrai nepakartojama patirtis. Ši vulkaninė sala po žemės paviršiumi galbūt slepia daug daugiau erdvių nei iki šiol yra žinoma. Vis tik gal tokius atradimus reiktų palikti profesionalams.

Ugnikalniai, urvai, lavos laukai ir smėlėti paplūdimiai – dažniausi Lanzarotės atributai. Tačiau saloje yra ir nedidelių kaimelių, kurių gyventojai verčiasi senaisiais amatais – turi didesnius ir mažesnius ūkius, kasdien leidžiasi į žvejybą vandenyne ar užsiima kokiais nors rankdarbiais. Įvairūs specializuoti socialiniai tinklai leidžia susirasti tokių ūkininkų, kurie leistų ne tik pas juos pagyventi kelias dienas, bet ir padirbti jų kasdienius darbus kartu, taip geriau įsijaučiant į tikrą salos gyvenimą. Vis tik vietiniams Lanzarotė yra tiesiog namai, su buitimi, kasdieniniais darbais ir rūpesčiais, o ne tik žavūs urvai ar ugnikalnių krateriai. Vietinių gyvenimo pažinimas kelionėje dažnai būna kur kas įspūdingesnė patirtis nei aplankyti populiariausi objektai.

BergenasPažintinės kelionės vis dar pralaimi skaičiumi prie poilsines. Gal ir logiška – daug ir sunkiai dirbame, ilgai taupome, pernelyg kultūriniais dalykais neužsiimame ir vakarais bei savaitgaliais, tad kam čia kvaršinti galvą savaitgaliais. Nusiperkame kelialapį į Turkiją, įsikuriame viešbutyje ir tūnome ar prie baseino, ar prie jūros, kokią dieną skirdami ekskursijai po artimiausius įdomiausius objektus. Ir viskas. Ir gerai.

Tačiau populiarėja ir pažintinis turistas, populiarėja netgi tingiųjų lietuvių tarpe. Ekskursijų gausa, begalėmis lankytinų vietų bei istorijų apipintos kelionės tampa vis patrauklesnės. Net į pamėgtus pietų kurortus vis dažniau keliaujama kitu principu, vos pora dienų skiriant ramiam poilsiui paplūdimiuose ir net kokias penkias aktyviai važinėjant autobusu po regioną.

Kaip bebūtų keista, keliaujantieji pažinti dažnai vis tiek orientuojasi į pietų šalis. Gal nevalingai norime geresnio, saulėtesnio klimato, šiltesnių dienų ir maudynių skaidriame vandenyje. Tačiau tikrai nereikėtų pamiršti ir šiaurinių kraštų, galinčių suteikti tikai daug pažinimo bei naujų patirčių. Tai ir kaimynės Latvija bei Estija, ir visa Skandinavija, su jūriniais Oslu ar Helsinkiu, tarp salų išsibarsčiusiu Stokholmu ar senoviniais mediniais nameliais nusėtu Bergenu.

Skandinavija – tikrai vertas dėmesio regionas, ir ieškant ne tik gamtos didybių, bet ir kultūrinių dalykų. Suomija, Švedija bei Norvegija tikrai turi ką papasakoti, ypač iš didingų vikingų laikų, kuomet jų laivai maišė nemažą Europos prieigų, net pasiekė Šiaurės Amerikos žemyną. Daug tos istorijos sudėta įvairiuose muziejuose, pavyzdžiui Osle Norvegijoje galima netgi pamatyti vieną iš vikingų laikų laivų, iškeltą iš jūros dugno ir sėkmingai išlaikytą iki šių dienų.

Pasaulinio paveldo sąraše atsidūręs Bergenas, esantis vakarinėje Norvegijos dalyje – taip pat vertas dėmesio. Architektūriniai smalsuoliai čia ras ne jau kiek pabodusius akmeninius viduramžių ar Antikos statinius, tačiau ras kitą įdomybę – visą medinį senamiestį, kurio dviaukščiai ar net triaukščiai namai gyvuoja jau ne vieną šimtą metų. Norvegai – puikūs statybininkai. Atrodytų tokiam klimate, kokiam yra Bergenas – nuolatinė drėgmė, lietūs ir vėjai, mediniai namai nėra geriausias sprendimas, tačiau štai jie stovi jau daug metų, ir sėkmingai naudojami toliau. Tikrai ne veltui Bergeno senamiestis, vadinamas Brygeno vardu, paskelbtas pasaulio paveldo objektu. Ir jį tikrai verta pamatyti, nors tai ir nėra kažkur labiau mums įprastuose pietinės Europos regionuose.

RdodendrasSodai, sodybos, daržai ir apskritai kažkoks auginimas bei puoselėjimas nepaleidžia mūsų tautos. Per šimtmečius ir tūkstantmečius pripratę didesnę maisto dalį užsiauginti, vis dar vangiai tampame tikrai miestiečiais. Žemės trauka labai stipri tarp lietuvių, nors, verta pasakyti, kad vis dažniau auginame ne maistą, bet ką nors dekoratyvinio – ar rožyną, ar kitokį gėlyną, ar puoselėjame veją, ar bandome kurti japonišką sodą. Dekoratyvinių augalų populiarumas išties nemažas.

Vis daugiau žmonių svajoja apie nuosavą namą su kiemu, vis daugiau šias svajones ir įgyvendina. O kiemą juk reikia kažkaip papuošti, retam pakanka paprastos vejos. Populiarūs pas mus tampa alpinariumai, su rododendrais, kalniniai kadagiais, mažomis genimomis pušelėmis bei įvairiomis gėlėmis. Beje, daugiamečiai, o juo labiau visžaliai augalai tampa vis labiau mėgstami. Priežiūros daug nereikalauja, pakanka kartais patręšti, jei sausa – palaistyti, pamulčiuoti, o grožį teikia visus metus. Su vienmetėmis gėlėmis kiek sudėtingiau – jas reikia kasmet sodinti bei kasmet nukasti, purenti žemę, ravėti. Tad, ko gero, kiemų dekoracijų ateitis priklauso daugiamečiams augalams.

Rododendras – vienas tokių augalų, sparčiai populiarėjantis. Šis augalas – visžalis lapuotis, neaukštas (dažniausiai auginami apie 1 metro aukščio) krūmas, vasarą pražystantis įvairiomis spalvomis. Na, tiksliau, pagal veisle viena kuria spalva. Rododendrai pas mus atkeliavo iš pietų Europos, kur šilta, tad jų populiarėjimas Lietuvoje buvo gana vangus – atšiaurios žiemos dažnai neleisdavo augalui sulaukti pavasario. Tačiau šioje srityje smarkiai padirbėjo selekcininkai, išvedę mūsų kraštams tinkamas veisles. Pagrindinis jų pranašumas – atsparumas šalčiams. Tad dabar, tinkamai pasirinkus veislę, rododendrų auginimas – lengvas, daug darbo nereikalaujantis užsiėmimas.

Rododendras – nelepus, dažnos priežiūros nereikalaujantis augalas. Pakaks jį sodinant supilti tinkamą substratą, patręšti ir leisti augti. Kartas nuo karto augalą teks patręšti papildomai, jei labai sausa – palaistyti. Prieš žiemą rekomenduojama šį augalą apdangstyti, na o ankstyvą pavasarį galima apgenėti, kad augtų įdomesnių formų.  Tikrai taip – šis augalas puikiai pakenčia genėjimus, tad rododendrus formuojant galima turėti tikrai įdomų kiemą prie savo namų. Galima netgi formuoti iš jų gyvatvorę, nors ji labai vešli ir tanki greičiausiai nebus. Geriausiai rododendrai tinka kaip pavieniai kiemo elementai, su takeliais tarp augalų. Arba jie puikiai komponuojasi alpinariumuose. Juolab, kad būna mažesnių ir didesnių rododendrų veislių, kurias galima pasirinkti, pagal tai, ko būtent jūs norite savo kieme.

agurkaiSodininkai, turintys savo daržus, vaiskrūmius bei vaismedžius, turi ir savo darbų ritmą, puikiai deranti su pačios gamtos gyvenimu. Pavasarį dirvos ruošimas sėja, vasarą priežiūra, laistymas, ravėjimas, na o rudenį nusiimam derlių ir keliaujam žiemai pailsėti. Sodo turėjimas daugeliui, gerai tai ar blogai, išsprendžia atostogavimo vietos pasirinkimo problemas. Yra ir tokių, kurių jau kelioliktą ar dvidešimt kažkelintą vasarą praleidžia savo šešiuose aruose žemės, ir yra laimingi bei sveiki.

Ir tikrai. Sodas – puikiai vieta ir neužsisėdėti, fiziškai pajudėti, o tuo pačiu ir puikus vitaminų, mineralų bei apskritai sveiko maisto šaltinis. Juk savo daržovių tikrai nepertręšiame, vengiam žmogui žalingų pesticidų, dažnai renkamės įvairias liaudies priemones apsaugoti augalus nuo kenkėjų. O dažniausiai pakanka tiesiog užtikrinti augalui geras sąlygas ir jis sugebės apsiginti pats. Kaip pavyzdys pomidorai ar agurkai – derlingoje žemėje, pakankamai laistomi bei tinkamai vėdinami jie puikiai auga ir dažniausiai patys geba apsisaugoti nuo ligų.

Neatsiejamas sodininkų turtas – tai šiltnamis. Šiltnamiuose paprastai auginama nedidelė daržovių įvairovė, pagrinde pomidorai, agurkai bei paprikos. Nors šiems augalams reikia gana skirtingų sąlygų ir šiltnamyje, tad tenka turėti ne vieną tokį statinį. Pavyzdžiui, pomidorams reikia užtikrinti labai gerą vėdinimą, o agurkams – didelę drėgmę bei šilumą. Šiltnamius galima puikiai išnaudoti ir tuomet, kada juose pomidorai ar agurkai neauginami, o būtent – ankstyvą pavasarį. Dar iš rudens pasėjus salotas, špinatus, sukišus į žemę svogūnus, anksti pavasarį galima turėti nemažai žalumynų, kurie spės užaugti iki valgom dydžio dar iki prasidedant agurkų bei pomidorų sodinimo šiltnamyje sezono.

Rudeniop sodus apninka masinio tvarkymosi, derliaus nuėmimo nuotaikos. Lietingomis dienomis paprastai ruošiamos atsargos žiemai – verdami konservai, ruošiami derliaus paketai šaldymui ar džiovimui. Gerai tiems, kurie turi šaltą, bet ne per šaltą rūsį, kuriame iki pat pavasario gali išlaikyti savo užsiaugintas bulves, obuolius, morkas ar burokus. Kas tokios galimybės neturi, dažniausiai griebiasi konservavimo. O štai iš obuolių pastaruoju metų vis dažniau spaudžiamos sultys. Ypač kai tai pasidarė taip paprasta – yra daug firmelių, kurios paima iš jūsų obuolius, juos nuplauna, išspaudžia sultis, jas pakaitina, išpilsto į tvarkingą patogią tarą bei jums gražina skanias konservuotas sultis. Tai, nors ir kainuoja, bet labai patogu, nereikalauja ilgų valandų vargo spaudžiant bei konservuojant sultis patiems.