Mokesčių inspekcijai pradėjus griežčiau tikrinti gyventojų pajamas, atsirado reikalavimai deklaracijose nurodyti ir gaunamų paskolų informaciją. Nuo šiol vartotojai turės suteikti informaciją kiek paskolų jie gavo iš privačių paskolų teikėjų, jeigu tos paskolos buvo suteiktos fizinių asmenų ir išduodamos pagal skolos raštelius. VMI ramina, kad tie kreditai, kurie buvo gauti iš vartojimo kredito bendrovių, neturės būti nurodomi deklaracijose. Tas pats taikoma ir skolinantis iš bankų, unijų ar jungtinio finansavimo įmonių. Taip yra todėl, kad pastarieji kreditų teikėjai patys privalės nurodyti informaciją apie suteiktas paskolas. Šis reikalavimas taikomas tik tam, kad būtų lengviau išsiaiškinti neaiškių pirkinių kilmę bei neteisėtą praturtėjimą.
Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie būstą perka už grynuosius pinigus, todėl valstybinė mokesčių inspekcija užsimojo išsiaiškinti iš kur tie pinigai gauti. Pavyzdžiui, yra ne vienas atvejis, kuomet patikrinimo metu paaiškėja, jog fizinis asmuo pirko būstą už gautas paskolas, kurios buvo suteiktos privačių fizinių asmenų. Blogiausia tai, kad tos paskolos suteiktos pagal skolos raštelius, neretai išrašomus atgaline tvarka. Dabar tokios skolinimo procedūros pro pirštus nepraslys mokesčių inspektoriams, teigiama straipsnyje: http://www.temide.info/finansai/35-kreditas-iseitis-tiems-kurie-pritruko-pinigu.
Mokesčių inspektoriai nuo šiol tikrins ne tik tuos, kurie perka būstą iš neaiškios kilmės pajamų, bet ir tuos, kurie tas paskolas suteikė. Pavyzdžiui, tikrinamas asmuo turės pateikti skolos raštelius, o juose bus nurodoma kas tą paskolą suteikė. Tokiais atvejais, mokesčių inspektoriai kreipsis į paskolą suteikusį asmenį, jog šis nurodytų iš kokių pinigų buvo suteikta paskola. Pavyzdžiui, jeigu akivaizdžiai matoma, kad asmuo suteikė paskolą neturėdamas jokio pajamų šaltinio, tai tiek skolintojui, tiek ir gavusiam paskolą asmeniui atsiras nemažai nemalonumų.
Blogiausia tai, kad tokius fiktyvius skolos raštelius gaunantys asmenys patys nesuvokia, jog jie šitaip gali prisivirti košės. Kai kurie tiesiog paprašo pažįstamų žmonių duomenų bei parašo, jog būtų suklastojamas tas skolos raštelis, o įdomiausia tai, kad asmenys tuo pačiu nepaprašo pasirašyti atskirų dokumentų, jog paskola jau grąžinta. Tada neva pinigus paskolinę asmenys gali kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo arba tiesiog gali iškart kreiptis į antstolį. Svetainėje http://visosnaujienos.wordpress.com/2013/08/09/busto-kreditas-kuri-gali-suteikti-bankas/ pabrėžiama, kad reikėtų vengti tokių sukčiavimų.