Sodininkai, turintys savo daržus, vaiskrūmius bei vaismedžius, turi ir savo darbų ritmą, puikiai deranti su pačios gamtos gyvenimu. Pavasarį dirvos ruošimas sėja, vasarą priežiūra, laistymas, ravėjimas, na o rudenį nusiimam derlių ir keliaujam žiemai pailsėti. Sodo turėjimas daugeliui, gerai tai ar blogai, išsprendžia atostogavimo vietos pasirinkimo problemas. Yra ir tokių, kurių jau kelioliktą ar dvidešimt kažkelintą vasarą praleidžia savo šešiuose aruose žemės, ir yra laimingi bei sveiki.

Ir tikrai. Sodas – puikiai vieta ir neužsisėdėti, fiziškai pajudėti, o tuo pačiu ir puikus vitaminų, mineralų bei apskritai sveiko maisto šaltinis. Juk savo daržovių tikrai nepertręšiame, vengiam žmogui žalingų pesticidų, dažnai renkamės įvairias liaudies priemones apsaugoti augalus nuo kenkėjų. O dažniausiai pakanka tiesiog užtikrinti augalui geras sąlygas ir jis sugebės apsiginti pats. Kaip pavyzdys pomidorai ar agurkai – derlingoje žemėje, pakankamai laistomi bei tinkamai vėdinami jie puikiai auga ir dažniausiai patys geba apsisaugoti nuo ligų.

Neatsiejamas sodininkų turtas – tai šiltnamis. Šiltnamiuose paprastai auginama nedidelė daržovių įvairovė, pagrinde pomidorai, agurkai bei paprikos. Nors šiems augalams reikia gana skirtingų sąlygų ir šiltnamyje, tad tenka turėti ne vieną tokį statinį. Pavyzdžiui, pomidorams reikia užtikrinti labai gerą vėdinimą, o agurkams – didelę drėgmę bei šilumą. Šiltnamius galima puikiai išnaudoti ir tuomet, kada juose pomidorai ar agurkai neauginami, o būtent – ankstyvą pavasarį. Dar iš rudens pasėjus salotas, špinatus, sukišus į žemę svogūnus, anksti pavasarį galima turėti nemažai žalumynų, kurie spės užaugti iki valgom dydžio dar iki prasidedant agurkų bei pomidorų sodinimo šiltnamyje sezono.

Rudeniop sodus apninka masinio tvarkymosi, derliaus nuėmimo nuotaikos. Lietingomis dienomis paprastai ruošiamos atsargos žiemai – verdami konservai, ruošiami derliaus paketai šaldymui ar džiovimui. Gerai tiems, kurie turi šaltą, bet ne per šaltą rūsį, kuriame iki pat pavasario gali išlaikyti savo užsiaugintas bulves, obuolius, morkas ar burokus. Kas tokios galimybės neturi, dažniausiai griebiasi konservavimo. O štai iš obuolių pastaruoju metų vis dažniau spaudžiamos sultys. Ypač kai tai pasidarė taip paprasta – yra daug firmelių, kurios paima iš jūsų obuolius, juos nuplauna, išspaudžia sultis, jas pakaitina, išpilsto į tvarkingą patogią tarą bei jums gražina skanias konservuotas sultis. Tai, nors ir kainuoja, bet labai patogu, nereikalauja ilgų valandų vargo spaudžiant bei konservuojant sultis patiems.