Plati, vieniems skaudi, kitiems atvirkščiai, galimybes simbolizuojanti emigracijos tema nepalieka mūsų žiniasklaidos. Globalus pasaulis, Šengeno zona, ekonominiai šalių skirtumai ir noras pažinti pasaulį neišvengiamai sukuria didelius žmonių srautus, migruojančius į vienas šalis iš kitų, ieškančius čia darbo ir pažinimo, bandančių atrasti save. Daugelis lietuvių užsienyje yra ekonominiai emigrantai, ne iš gero gyvenimo palikę tėvynę ir išvykę dirbti į Angliją, Norvegiją ar kokią kitą šalį. Tačiau yra ir vienas kitas toks, kuriam čia tiesiog nebuvo karjeros, mokslo galimybių, ir teko ieškoti geresnių sąlygų užsienyje.

Daugiausiai pastaruosius keliolika metų emigruojama į Angliją, paprastai – tiesiog į sostinę Londoną. Šiame didžiuliame mieste susirasti darbą gana lengva, būsto nuomos pasiūlymų, geresnių ar blogesnių, taip pat netrūksta. Darbas Anglijoje neišvengiamai vilioja ir dėl daugiau mažiau daugeliui suprantamos kalbos, ir dėl gerų atlyginimų, iki kurių Lietuvoje tikrai reikia pavargti. Ar darbas emigracijoje yra laimė ar nelaimė? Kaip pažiūrėsi. Vis tik daugelis čia važiuoja dirbti ir tik dirbti, užsidirbti ir grįžti, tad gavę viršvalandžių tik ir džiaugiasi, jog galės dar labiau pasididinti savo atlyginimą, ir taip kelis kartus viršijantį minimalią Lietuvos algą.

Tačiau neretai sėkmingai dirbantys ir uždirbantys emigrantai linkę nutylėti apie neigiamus dalykus. Tenka gyventi dviese kambaryje su nepažįstamuoju, su kokiais aštuoniais dalintis virtuve bei vonia, valgyti paprastą pigų maistą, mokėti didžiulius pinigus net ir už tokias gyvenimo sąlygas. O darbai ar Anglijoje, ar Norvegijoje, ar kokioje kitoje turtingesnėje šalyje dažniausiai būna taip pat ne patys įdomiausi. Tai arba vieta prie konvejerio fabrike, ar lakstymas sandėlyje, ar monotoniškas žuvų darinėjimas, ar varginančios statybos bet kokiu oru. Žinoma, yra ir tokių, kurie ir užsienyje dirba savo mėgstamus darbus, jaučiasi save realizuojantys ir kiekvieną rytą keliasi su šypsena veide. Deja, tokių nėra daug.

Tad emigracija, darbas Anglijoje ar kitoje lietuvių pamėgtoje šalyje, dažniausiai yra nulemtas tiesiog ekonominių motyvų – per mažų atlyginimų gyvenimui Lietuvoje. Patirti didelę laimę dirbant vien dėl pinigų turbūt per sunku tikėtis. Tačiau galimybė per kelis metus susitaupyti šiokiam tokiam būstui Lietuvoje ir taip pradėti kurtis čia jau su gerokai mažesniu atlyginimu atperka ir tuos vargus. Žinoma, geriausia būtų, jei užsienis būtų kaip pažinimo, atradimų, tobulėjimo sinonimas, o ne juodo darbo sunkių gyvenimo sąlygos. Bet viskas turi savo kainą.